Taip panašu į sielą

Vėsta viskas,
Net varnėno inkilo sienos,
Kai rudens dargana,
Pagriebusi vėją lyg grėblį,
Lapus iš kiemo grėbsto,
Merkiant dryžiais lietui
Ne vieno lauko aprėdus
Purvinais upeliais
Į mūsų jautrias sielas.
Žvyrkeliai duobėm
Šaukia savo norą
Turėti marškinius asfalto,
O gryčios langai užmiršo
Jurginų puokštes,
Belaukdami amarilio žiedo.
Gal dangui padovanoti saulę?
kunigaikštis

2012-11-30 11:57:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2012-11-30 16:35:09

Na tikrai, jeigu ne saulė, tai graži poezijos žvaigždė tikrai nušvis.

Vartotojas (-a): PelėdaitėS

Sukurta: 2012-11-30 12:59:43

Nėra toks blogas tas ruduo. Žiū kokiam gražiam eiliukui įkvėpė, o ir saulę ne kur dings — sugrąžins.