Pasimėgauk iškirstų medžių alėja,
ir apsvaik nuo dūmais persmelktos gaivos.
Tavo širdį šaltas vėjas glamonėja,
tavo siela — ant betono atbrailos.
Gėlės žiedas neberūpi tavo akiai,
jai svarbiau jau blunkantys nagai.
Apsirengus lyg vis dar skaisti plaštakė
tu į laisvę lyg į rojų išskridai.
Gaila man dėl tavo iškreipto dangaus.
Gaila man, kad laisvę šitaip supranti.
Gaila man paklydusio žmogaus.
Gaila, kad be sielos gyveni.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-03 02:03:24
Mintis gera, tik dar reikia padirbėti :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-10-02 21:40:03
užtaiso, kaip minėjo, tikrai yra. Tik dar reikia pasipraktikuoti:) paieškoti ko nors vaizdesnio, nevartoti buitinių žodžių, nes jie tikrai ne visad dera poezijoje. Kitaip tariant — subtiliau, ne taip tiesmukai reikšti mintis:)
P. S. „Rytas po šiandienos“ keisčiau į „Rytas po šiandien“:)