Tą saulėtą vasaros dieną,
Kai nepažystamoji dalino kortas.
Tą lemtingą dieną,
Kai skaičiai stojo į savas vietas.

Naujo draugo balsas,
Pažadino užmigusias gėles.
Tą saulėtą vasaros dieną,
Kai saulė leidos rytuose.

Nuo tos dienos,
Saulė kilo ir leidės kitaip,
Dangus atrodo žydresnis,
O jūra putojos tik ramiai.

Nuo tada pasaulis apsivertė aukštyn kojom,
Vienišoji tapo kitokia.
Mėnulis švietė pats.
Dėkoju likimui už draugus.