Šiandien vergai yra laisvi,
Nes taip pasakė jie.
Imperatoriai, karaliai - nesvarbu.
Visi jie bejausmiai tironai.

Laisvi iki tol, kol išauš,
Kaip senovės Egipte:
Viena naktis vergui skirta,
Pabūt visagaliu faraonu,

Nežinant, kad ryte
Jo paties galva, jau kabos ant tvoros.
Ir taip kas kart,
Vos tik valdovai užsigeidžia mirties.

Dėl džiaugsmo bejausmiams žmonėms,
Dėl skausmo matomo žūstančiose akyse.
Jie jaučia panieka vergams,
Nes niekada neištvertų tiek, kiek ištveria jie.

Vergai yra laisvi -
Iki kito ryto,
Kai baigsis naktis,
Vergus tarsi šunis išžudys.

Taip jau priimta -
Tu vergas - neturi jausmų,
Tu kaip šiukšlė pakelėj -
Nereikalinga.

Tačiau dabar vergai yra laisvi,
Ir jie supranta, jog mirs,
Bet jie turi akimirkas
Ir jas gyvens.