Santrauka:
Ne Zaratustra aš
Ne Zaratustra aš
Mačiau, kaip leidžias Jis žemyn.
Kalnai pritilo –
Kuo neįtikę Zaratustrai jie?
Betgi ir aš už šimtmečių ilgų regiu,
Neįprastą sugrįžtančio personą.
Ir – argi gali būti taip? –
Ir pats it įkvėptasis leidžiuos nuo kalnų,
Pajausdamas po kojomis
Seniai nuėjusio takelį.
Tyku kaip mirtyje –
Nė dvasios, regisi, gyvos nerasi
Bet priekyje žemai – antai! – giria...
O ne! Ne ausyse, ir ne širdyj,
Gal sieloje, o galgi net Dieve
Kaip muzika paskambina žinia:
Šventa trobelė stovi iki šiol
Ir saugo savo senį...
– Ne Zaratustra aš, - į muziką sakau, -
Neapsirik, šventasis.
Telaimina tave giria
Maitinanti šaknelėmis ir tuo
Ko reikia švento daliai...
O ir kalnai manieji, regis, kad ne tie,
Iš kur kadaise Zaratustra grįžo,
Tačiau takelis tartum jo įmintas
Ir. žinoma, tai nemenka mįslė.
Ir išgirstu iš muzikuojančios žinios:
– O gal juo prašliaužė gyvatė, a?
Erelis gal sparnais nuvalė, a? –
Pasakė senis ir ramiai:
– Nepasakoki man, kas tu esi,
Jeigu nenori savimi meluoti...
Ak, Dieve, Dieve, - atsiduso lyg dangum giliai, -
Nejaugi iš tiesų mirei? -
Ir atsargiai mintim paėmęs už parankės,
Į savo atsiskyrėlio
Ir savo švento girią vedės..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-24 14:00:18
tikrai įdomus kūrinys
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-08-24 11:00:31
Galingo kūrinio stiprus tęsinys. Bus malonu paskaityt vėl iš pradžių nuo pirmo.