Santrauka:
Tikiu reinkarnacija. Bent jau noriu tikėti...
Vakaruos dar tamsu. Rytas žiovauja, raivos.
Saulė atneša medų dangum, nupėduoja per suodiną.
Girgžda svirtis. Suloja prabudęs šuva.
Rankom vandenį liečia kuprotas ir kreivas
Senas gluosnis – rudens padabinta galva
Barsto vario lapus – upėj takas nutįsta it gluodenas...
Ir mintis išsiveržusi kviečia: ei va,
Basomis per baltai nušalnojusią žemę –
Duot bent kiek šilumos iki saulė prašvis. Argi atima
Tai, ką davė pati. Aš tik jai gražinu...
Kada nors neišauš. Kai dangus liks aptemęs
Atsigulsiu pavargęs tarp žemės delnų
Ir užmigsiu kietai, nežinodamas – visa tai artima,
Aš joje amžinai – tik sapne gyvenu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-04 13:58:12
Ei va reikėtų rašyti eiva - niekas klaidos nematė, o aš kartais su gramatika pykstuosi :(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-09 00:13:45
Na, taip, Barabui būčiau linkęs pritarti, bet tokia eiliaus forma... Gal iš tiesų aš pernelyg įsitraukęs į formą, o ne į turinį :(
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-07-26 16:24:42
šį kartą neblogai
gal nereikėtų paskutinės eilutės - taip erdviau būtų
ir pirmame posme viskas per daug smulkmeniška
Anonimas
Sukurta: 2012-07-26 13:52:18
na, viskas čia aišku, pirmas rytinis pasirąžymas, o antras jau atgulimas
Barsto vario lapus – upėj takas nutįsta it gluodenas... ši eilutė labai graži
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-07-26 11:34:37
Kada nors neišauš, Kai dangus bus aptemęs,
Atsigulsiu pavargęs tarp žemės delnų...man labai gražu, gilu ir prasminga, tik negavau atsakymo kur -
nupėduoja per suodiną?-
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-26 11:22:53
Tokiais gyvais paveikslais — į tai, kas labai artima, gyva, svarbu...
Patiko :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-07-26 11:01:00
Gili ir graži filosofinė mintis. Gerai pasakyta.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-26 08:39:23
Lennonui, Kaip ir sakiau /grįžo ir čiulba tarp šakų/Jei nori medžiagos kritikai,
Kritikuok mane tikrai rasi 1000 kartų daugiau prie ko prikibti.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2012-07-26 08:38:49
Eilėraštis tyras kaip rasa. Ir šššša, pamokslaujantys kritikai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-26 01:10:10
Klausyk, kritike, kuris žino ką reikia daryti, o ką negalima daryti, aiškinu, nes, kaip matau, tau mano kūryba kliūva (ir tik mano). Įžanga tam, kad matau koks tas gyvenimas - man jis gražus. Tai didesnė dalis pirmo posmo. Antra dalis (pirmo posmo pabaiga ir antro pradžia) yra pamąstymas apie tai, kad reikia save atiduot tam, kas leido matyt tą gyvenimą. O trečia dalis - pabaiga - apie tai, kad galbūt mes nė negyvenam, tai tiesiog tėra sapnas arba... amžinybė. Man tai čia viskas rišasi, o jei tau nesiriša, tai bandyk paanalizuot dar likusius 450 eilėraščių. Nors ką aš čia, tu tai darei ir anksčiau, tik kitaip save pasivadinęs... O kur žiūri moderatoriai?
Anonimas
Sukurta: 2012-07-26 00:50:46
O tai kam tokia ilga įžanga? Tekstas turi ne tik pasakoti vaizdus, bet ir turėti veikėją, tikslą, misiją - žinią, kurią norima pranešti. Visa tai atsiranda tik nuo antros strofos vidurio, o štai iki tol žaidžiama vaizdiniais, kurie nėra visai prasti, tačiau aštresnei akiai greitai parodo, jog autorius užsižaidė ir pamiršo savo misiją ir galiausiai, kad žaidimas netaptų visai beprasmis - paskutinę akimirką susigalvoja koks tai turėtų būti žaidimas ir kad jis jį jau laimėjo. taip daryti nederėtų.