Kaip būtų keista,
betgi taip yra –
po užmerktų akių vokais,
pasauliai šviečiasi ir nenurimsta.
Į ten ateina pasibūt ir tie,
kurie išėjo nesugrįžti.
Ten jau nereikia muzikų, kurios ateina iš natų,
nereikia knygų neskaitytų.
(Pakanka tų,
kurias turėjome ir skaitėme anksčiau).
Ateina it ugnelė pažibėt jaunystė
ir pasitaiko, kad lopšys
vaikystę supa.
Po užmerktų akių vokais,
kiek peno daug, plačių ganyklų,
kad raidė būt palesinta atsiminimais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-07-21 21:28:01
Daug pamatyta ir užmerktomis akimis. Miela skaityti.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-07-21 20:20:07
Palaimintas apmąstymų metas :-)
Jausminga.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-21 10:57:03
Kas praeina, belieka tik prisiminimuose... Smagu, kad sutalpinat į eiles.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-21 09:15:37
Jausmingas atsigrįžimas...
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2012-07-21 09:05:50
gražus, patiko...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-07-21 08:38:16
Gilus. Patiko:
"ir pasitaiko, kad lopšys
vaikystę supa.
kad raidė būt palesinta atsiminimais."