Pasišiaušęs it upės pūgžlys,
Gegužiukas atskrido šalia,
O giria
Vėjus glosto aukščiau virš savęs.
„Ką, broliuk ---
Negi aklas esi,
Kad žmogaus nebijai?“
O galvoj dar tyliau,
Negu šitaip pamąstęs:
„Mielas mano, sakyk, ar žinai —
Ne raiboji motulė į girią gyventi išleido.“
Pažiūrėjo ūmai
(Kaip atrodė), beveik į akis,
Ir nuskrido pamestinukas,
Pasišiaušęs it upės pūgžlys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-06-26 21:08:29
pūgžlys gražiai įsipaišė
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-06-26 21:05:07
Pasišiaušęs it upės pūgžlys,
Kažin ar gegutei savas gegužiukas gražus taip pat kaip pelėdai pelėdžiukas? :)))
Anonimas
Sukurta: 2012-06-26 09:49:06
Gražus gamtos ir paukštelio pajautimas. Įtaigiai, švelniai, su meile.
Anonimas
Sukurta: 2012-06-26 08:34:30
:)charakteringas :), vaizdus geguziukas.