Pasišiaušęs it upės pūgžlys,
Gegužiukas atskrido šalia,
O giria
Vėjus glosto aukščiau virš savęs.

„Ką, broliuk ---
Negi aklas esi,
Kad žmogaus nebijai?“

O galvoj dar tyliau,
Negu šitaip pamąstęs:
„Mielas mano, sakyk, ar žinai —
Ne raiboji motulė į girią gyventi išleido.“

Pažiūrėjo ūmai
(Kaip atrodė), beveik į akis,
Ir nuskrido pamestinukas,
Pasišiaušęs it upės pūgžlys.