Nusijuok tuo juoku,
Kuris naktį gesina.
Per jos pelenus tyliai ne kartą ėjau.
Ir šiandieną tikiu net labiau,
Negu vakar tikėjau.
Man visai nesvarbu,
Kad nemoku įeit į bažnyčią.
Šioj naktelėj nakty daugel kryžių,
Ir gėlės darželiais pražydę.
O pasauli platus!
Kaip toli viens nuo kito nutolom,
Bet galvokim:
Gyvenam kartu.
Ant kaktos
Aš jau upėmis laiką plukdau.
Begalybėj sunku net surasti save.
Bet — valio!
Ir eilėraščiai burėmis gali man tapti,
Kad nereiktų beieškant sustot...
O plaukiu aš iš Harker.
Plaukiu į Sigitą.
Jeigu kam parūpėtų „nuo čia iki ten“
Priglusti prie mylių,
Sutalpinkite jas
Į dvi eilutes...
kada nors, kai sau atleisi,
dar savęs atsiprašyk...
- harker -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-06-11 14:10:37
Super
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-06-11 08:36:04
Gerai, Pelėda, gerai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-06-10 19:40:02
Ant kaktos
Aš jau upėmis laiką plukdau.
...štai kur poetinė jėga - plati ir neapsakomai žavinti savo gyvybe...