Nėra atstumų, nei menkiausio nuošimčio,
Tik kartais tuščia pataluos ir žvilgsniuose.
Suabejočiau — suodžiais atsikosėčiau —
Yra tik laikas laukt ir tie, kas ilgisi.
O aš sergu. Tai raukšlėmis, tai viršsvoriu
Ir vis dažniau saviems rašyti norisi.
Jau suprantu, kad buvę ir negrįžtantys —
Tai dvi skirtingos svorio kategorijos.
O tu, sutik, buvai sumautas pranašas,
Sakei, kad klydę, užmarštim užmėtomi.
Beprotnamy seniai mums „kala“ pravaikštas,
Bet tai daugiau nei pamišimas lėtinis,
Nes žinom, aušta pusryčiai ir Baltija
Šiek tiek per greit, kad apmaudo nerytume,
Ir per lėtai šiek tiek, kad nesulauktume
arba užmirštume.
„Ilgiuosi. Tavo klystanti“
Pelkė
2012-05-23 10:57:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-06-29 12:38:51
Ir man labai patiko
Anonimas
Sukurta: 2012-05-28 15:15:43
Stiprus eilėraštis, kaip šiaurės vėjas.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-23 23:18:40
Super
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-05-23 18:30:58
Prikaustantis ir nepaleidžiantis, nuo iki...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-23 14:38:32
Ir aš sergu: labiau raukšlėmis, nei viršsvoriu :) O eilėraštis - liuks!
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-05-23 14:03:12
...čia pelkė, ten pliurza
prie Baltijos
norėtusi sušukti Lietuva :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2012-05-23 12:36:27
Aha,mėgsti suskystintus daktus,- čia pelkę, ten pliurzą. Bet gerai...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-05-23 12:32:37
Gerai skaitosi, lyg viską sau galėtum prisitaikyti:)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-05-23 11:46:21
Taip, taip, taip!