Santrauka:
Kiekvienąsyk ieškome, blaškomės, renkamės – tokia mūsų prigimtis. O kas svarbiausia?
Nesuprantu, kas ta tikroji aš –
Ar renkanti akimirkas kraujuotas,
Ar nuolankiai bešluojanti gatves
Už tai, kad būčiau sykį pamyluota.
Sustojo pakely nesuprasta rauda –
Jai ašarų šilta ranka nešluosto.
Vis tiek iš ryto bus vėl pasmerkta
Už tai, kad naktį nesudėjo bluosto.
Ir dar už tai, kad rymo širdimi –
Išteisinti supranta ją nuskriaudę,
Nes vakar buvo kūnu – savimi,
O šiandien – susisukusi kaip kriauklė.
Prie kelio kryžkelė skaudi kiekvienąkart,
Kada renkiesi praradimo kryptį,
Žudyt be gailesčio ar eiti pasikart –
Svarbiausia, kaip be nuodėmės išlikti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-07-15 10:53:13
Ir vistik paskutinė eilutė man patinka, nes ji - su klaustuku.