Negrįžtamais dviračio skriejimais
Lekiam į nežinią.
Kaip maži vaikai, bijodami tamsos,
Neatplėšiam slaptų likimo raštų.
Geriau tiesiai. Be posūkių.
Bėgam nuo saulėtekio,
Slepiamės nuo saulės, nuo lietaus.
Skubam vėju.
Pajutę saulėlydžio artumą,
Tiesiam rankas į saulėtekį.
Ir visgi ištirpstan saulės nusileidime.
Ar skaičiavai vardus paminkluose?
Tai saulėlydžių palaimintieji.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-07-16 21:49:57
patiko, nuoširdus eilėraštis. pabaiga viską pasakanti.