Ne marios,
Bet irtis reikia kaip per jas.
Gyvenimas į horizontą įsispyręs.
Atrodo, jis arti,
Bet kai skandinas miglose,
Nenujauti, kiek dar palikę mylių,
Beplaukiančiam į vandenyną.
Atgal toli palikus jo pradžia –
Ten akmenys net klykia kaip žuvėdros
Ir virpa nervai, muziką paliedami,
Tačiau vienatvė, mariose ar tarp žmonių,
Išlieka būti savimi,
Net jeigu natoje giesme pragysta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-04-26 19:55:32
ne marios, bet irtis reikia...
patiko vaizdingas kalbėjimas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-04-26 11:00:35
vienatvės gėlė spygliuotoji...
Anonimas
Sukurta: 2012-04-25 13:19:13
Net jei eilėraštis nata pragysta :)
Net jei nata eilėraščiu pragysta
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2012-04-25 10:53:11
Mano galva, antras variantas irgi ne, nuo priešpaskutines - negerai, nuoširdžiai kalbėjot iš savo varpinės ir šast - "Būk savimi" lyg pigus lozungas, jis gyvenimo filosofijai, ne poezijai.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2012-04-25 10:37:50
Paskutinę eilutę norėčiau trupučiuką pakeisti, būtent:
Net jeigu natojeeilėraštis pragysta