Ne marios,
Bet irtis reikia kaip per jas.
Gyvenimas į horizontą įsispyręs.
Atrodo, jis arti,
Bet kai skandinas miglose,
Nenujauti, kiek dar palikę mylių,
Beplaukiančiam į vandenyną.
Atgal toli palikus jo pradžia –
Ten akmenys net klykia kaip žuvėdros
Ir virpa nervai, muziką paliedami,
Tačiau vienatvė, mariose ar tarp žmonių,
Išlieka būti savimi,
Net jeigu natoje giesme pragysta.