Jis išslysta iš svajonių,
Įsiliedamas į kasdienybės rutiną.
Išplaukia, nes taip reikia.
Delnuose spaudžia šaką.
Ji stebuklinga, nes tik ji
Maitina laukiančiuosius.
Ištraukdamas kažką palaiminto,
Atiduoda kažką prakeikto
Ir subliūkšta.
***
Vaikai žiūri į jūrą
Ir kažko laukia.
Artinasi alkis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-07-12 19:49:02
kas tas jis. kažkoks mistinis eilėraštis.