Užmirškite mus, neužmirštamieji,
Juk mes tik marionetės,
Nesugebančios delnų kalbėjimuose
Suskaičiuoti žvaigždynų.
Juk mes užanty nešamės trapumą,
Patys nerasdami nuo jūsų
Paslėptos stiprybės.

Sekdami mėnulio įkandin,
Gelsvom blakstienom
Nubalinam ryškias spalvas
Ir liekam pasteliniai.

Ir visgi mes drovūs.
Tad ko laukiat?
Užmirškite mus, neužmirštamieji.