Argi aš sapnavau tą dulkėtą man artimą kelią
Ir koplytstulpį kryžkelėj, beržus palinkusius maldai?
Ten žirgai gintariniai iš upės vien debesis geria,
Nes dangus arti Žemės, o dulkės į dangų pakeltos.
Argi aš nebuvau prisilietęs prie Viešpaties skruosto,
Kada dienai numirštant raudoniu užsidega liepos?
Tačiau skraistė vėsi apkabinus kamienus jų glosto,
Nes ugnis ir vanduo čia visuomet šalia pasilieka.
Argi aš negrįžau nusiprausti prie šulinio seno,
Kur tik svirtis tegali pasemti iš dugno vaikystę?
Nesvarbu, kad belikę namų pamatai – jie rusena,
Nes negali namai, kuriuose aš gimiau, plėnim virsti.
Tiktai gaila, kad viskas toli, net sapnai nepasiekia,
Atmintis – sulankstytų gelsvų fotografijų pluoštas...
Pamatai, kad vaikai jau užaugo, o tau pasilieka
Išsibarstęs rytojus vien rudenio lapais papuoštas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-03-20 01:04:35
Taip, negali nepalieliesti... juolab, kad mintys ir vertinimai artimi :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-03-12 20:37:05
Viskas jau kitų išsakyta, todėl pasiimu be komentaro. Ačiū.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-03-12 12:50:59
Tai, kas praėjo – sapnas, regėtas sapne...
Argi aš sapnavau...
Argi aš nebuvau prisilietęs prie Viešpaties skruosto...
Argi aš negrįžau nusiprausti...
Savaip ir labai įtaigiai įveda į tą prisiminimų poeziją. Ypač pirmuose dviejuose nuostabūs vaizdiniai. Ir visas toks sodriai lyriškas. Negali nepaliesti.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-03-11 23:59:16
o taip,-liūdna, kai pasilieka išsibarstęs rytojus, bet toks visų kelias-vieniems pradžia, kitiems to kelio pabaiga...
Gražiai nostalgiškas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-03-11 17:50:02
Argi aš negrįžau nusiprausti prie šulinio seno,
Kur tik svirtis tegali pasemti iš dugno vaikystę?
Gimto krašto užmiršti neįmanoma. Atminty išliks net sapnuose. Tik, gaila, kad mūsų vaikai jau neminės to kaimiško, paprasto gyvenimo...
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2012-03-11 17:37:32
Priminėte tą tėvo šulinio svirties girgždesį.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-11 17:10:28
O man pakvipo močiutės žydinčiais bijūnais...labai palietė
Anonimas
Sukurta: 2012-03-11 14:52:16
Kažkodėl pakvipo jazminais )
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2012-03-11 11:13:27
Lyg paveikslas, pažįstamas ir artimas, nutapytas nostalgiškom spalvom...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2012-03-11 08:49:00
Toks liūdėsys vis tik geras. Jis žmogu puošia.
Na, o dar su švente sveikinu ir linkiu, kad ji būtų tikrai gera. Stiklinės -kompotui, taurės - karštesniems gėralams.
Būk drūtas!