Pinu tave į dainą
Ir neliūdna,
Nors metai sunkūs tartum rąstai.
Keliu – nepakeliu.
Gal net pakelti nebandyčiau,
Jeigu nebūtų TAVO – MANO.
Argi seniai dar medžiais kilo
Į dangų vis, į aukštą laisvę,
Plačiai šakom, apglėbę erdvę.
Net užmiršau, kas augo
(ir ar augo?) po jomis.
Pinu tave į dainą
Ir neliūdna –
Net ir daiktų likimuose
Abu labai panašūs.
Iš šūsnies štai eilėraščių
Širdies iškrito lašas,
Apglostytas tavo vardu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-02-15 23:14:44
taip... labai šilta, jautru...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-02-15 20:41:07
miela.širdinga.ir jautru...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-15 14:18:53
tiesiog gera skaityti
Anonimas
Sukurta: 2012-02-15 13:41:08
Gražus tas tavo-mano derinys, tai tas lašas... Poetiška, gera.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-02-15 09:31:52
,,Pinu tave į dainą ir neliūdna..." - puikus iššūkis tiems, kurie šiuo vardu sau rūmus stato ir niurzgia. Miela buvo skaityti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-15 01:28:43
Tai lyrika. Nuoširdi lyrika.