Pinu tave į dainą
Ir neliūdna,
Nors metai sunkūs tartum rąstai.
Keliu – nepakeliu.
Gal net pakelti nebandyčiau,
Jeigu nebūtų TAVO – MANO.
Argi seniai dar medžiais kilo
Į dangų vis, į aukštą laisvę,
Plačiai šakom, apglėbę erdvę.
Net užmiršau, kas augo  
(ir ar augo?) po jomis.

Pinu tave į dainą
Ir neliūdna –
Net ir daiktų likimuose
Abu labai panašūs.
Iš šūsnies štai eilėraščių
Širdies iškrito lašas,
Apglostytas tavo vardu.