Aplink tokia tyla, kad aš girdžiu, kaip medžiai kalbas,
A-ū!!! Čia taip žolelės šaukias savo Dievo.
Todėl man noris viską glostyt ir apglėbt šiltan glėbin,
Išsaugot, atgaivint ir nuramint...
O nuraminęs aš pakelsiu žolę, lietų, debesis ir jūras,
Visas laumes aš pašokdinsiu virš pušų,
Sukelsiu vienišą, bet linksmą audrą
Ir šoksiu su gėlių daigais sau iki sutemų.
Aš kursiu paveikslą iš nieko, tapysiu ant drobės gamtos
Šukelėm žuvų šukuosiu garsus,
kurių net Dievas neatkartos...
Tai bus gražu.
Deja, dabar tyla. Tokia, kad ausyse
tiktai bitutės zvimbia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Justinas
Sukurta: 2012-02-05 23:12:01
Jau sakiau, kad tų "aš" per daug.Stengsiuos pasitaisyt.
Bet kita vertus pasakysiu, kad rašau aš sau, tai tarsi mano dienoraštis, kurį leidžiu skaityti kitiems.Aš nelabai pripažįstu formas ir taisykles skirtas kūrybai.
Kūryba turi išlaisvinti ir griauti sienas,o ne jas kurti.Man kūryba - laisvė.:))
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-05 23:08:28
trūksta vientisumo
ir man per daug saldumo
labiau įstrigo
Šukelėm žuvų šukuosiu garsus,
kurių net Dievas neatkartos
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-02-04 18:04:09
gal tų "aš" čia daugoka?
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-03 18:28:01
Pradžia nuteikia optimistiškai, nuo trečios dalies kliūna ritmas.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-02-03 16:07:54
Antrą pusę pataisius, galima tikėtis visai gero kūrinio.
Anonimas
Sukurta: 2012-02-03 14:55:42
Visko daug, o kartu nėra pagrindinės linijos, ritmas nuvažiuoja, logikos neieškojau,
pirmos 4 eilutės gerai nuteikiančios
Vartotojas (-a): Justinas
Sukurta: 2012-02-03 14:13:11
Ačiū,Spilgute.Tobulėti visada yra kur.
Dėl žodžio aš. Jo tikrai per daug, bet aš turiu blogą įprotį - pirmiausia padarau, o tik vėliau pagalvoju. Taip ir su tekstais - pirmiausia parašau, tada mąstau.:)
Ir šiaip, laukiu komentarų ir kritikos. Kritika skatina tobulėt.:)