Gyvulėliui, paukšteliui ar žmogui
Akys it veidrodžiai, kad matytų,
Kad spalvos žadintų jų vaizduotę
Ir beribiame gyvenime nepaklystų.
Netyčia sudaužytas veidrodis –
Gyvenimas mažais vaizdeliais –
Aštriose stiklo šukėse
Tikras, bet išdalintas.
Nors akys nedūžta, jos sužeistos
Išvarva ilgesiu ir skauduliu.
Pasilieka akiduobės tuščios –
Varganas aklojo gyvenimas.
Gal kartais geriau nematyti,
Apsimesti, kad myli melą?
Niekas nenori netekti akių.
Taip mažai atsiranda drąsių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-01-29 16:05:50
O minčių ir stipraus jausmo tai daug. Ir labai gražaus. Tiesa, dar nenugludintas iki "glamūrinio". Bet gal ir nereikia. Kartais daug svarbiau užfiksuoti mintį, tikrą jausmą, negu jo ieškoti tarp paauksuotų popierėlių saldainiams.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-01-27 18:53:48
pritariu atkakliajai - kur toliau!
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2012-01-27 11:37:26
Trūksta vidinio lygumo ir nuoseklumo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-27 10:59:08
Gilios mintys, gal tik dar kiek pašlifuoti rimą...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-01-27 10:55:37
rimas tai šlubuoja...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-01-27 10:04:39
Kaip mokinukui - labai gilus... Šaunuolis!