Gyvulėliui, paukšteliui ar žmogui
Akys it veidrodžiai, kad matytų,
Kad spalvos žadintų jų vaizduotę
Ir beribiame gyvenime nepaklystų.

Netyčia sudaužytas veidrodis –
Gyvenimas mažais vaizdeliais –
Aštriose stiklo šukėse
Tikras, bet išdalintas.

Nors akys nedūžta, jos sužeistos
Išvarva ilgesiu ir skauduliu.
Pasilieka akiduobės tuščios –
Varganas aklojo gyvenimas.

Gal kartais geriau nematyti,
Apsimesti, kad myli melą?
Niekas nenori netekti akių.
Taip mažai atsiranda drąsių.