Tu klausdavai,
Kodėl kulkom žemyn
Sparnuoti
Plieniniais smaigais
Į vaiko odą,
Į jaunos merginos suknelę
Įmantriais raštais,
Nepalieka vietos
Rytmečio rasai prigulti.
Motina suklumpa
Ant miegančio akmens.
Žilos galvos
Ramybę sapnuoja...
Jie nemokėjo
Atiduoti sparnų
Sudeginti,
Pelenus pakelti
Neišmoko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-20 22:33:02
žavi pabaiga
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-01-20 21:51:02
patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-20 20:03:29
Esu tos pačios nuomonės. Kartais ir viena strofa gali eilėraštį įprasminti, o čia visa pabaiga liux.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2012-01-20 18:06:49
Aš irgi pritarsiu - pajutau stiprią eilėraščio jėgą, sprigdinančią mintį.
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2012-01-20 15:55:43
Pritariu Ramunei...jėgos yra.