Tu klausdavai,
Kodėl kulkom žemyn
Sparnuoti
Plieniniais smaigais
Į vaiko odą,
Į jaunos merginos suknelę
Įmantriais raštais,
Nepalieka vietos
Rytmečio rasai prigulti.
Motina suklumpa
Ant miegančio akmens.
Žilos galvos
Ramybę sapnuoja...

Jie nemokėjo
Atiduoti sparnų
Sudeginti,
Pelenus pakelti
Neišmoko.