Santrauka:
Buvau parašęs be trijų paskutinių strofų - iš principo galima apsieiti ir be jų.
Išeisiu šią naktį išgert žiburių
Iš gatvių ir aikščių vienintelio miesto.
Taip godžiai per tamsą šviesas aš geriu,
Nes miestas nurimęs, nes miestas neliestas
Krauju nudažytų languos atšvaitų,
Kai meldžias lig ašarų virpantys medžiai...
Tai miestas, kuriam gyveni tik tai tu –
Čia vartai rakinami, tiems, kurie geidžia
Sapnus paaukoti ant aukuro ryto
Ir tiems, kurie vakar savy nesulaiko...
.............................................................
Išeisiu, nes juk niekada nepaklydo
Šešėliai mieste iš sustingusio laiko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-01-20 19:39:09
...kažin ar saugu tam ,,neliestam" mieste nakty...nors man irgi patinka naktim išeit ir apsižvalgyt, nors savam kieme :) ...mintis graži
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-19 01:05:00
Gal ir Karilės tiesa. Kažkaip pastaruoju metu painiojuosi tarp klišių, patoso ir jausmų paryškinimo - pailsėsiu... :(
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-01-18 18:54:20
gal rašyčiau dėl skambumo: Išeisiu, nes niekad, juk niekad nepaklydo
:) geras
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-01-18 16:54:35
Na, kai kur metaforų patosas pernelyg...
...meldžias lig ašarų virpantys medžiai...
...sapnus paaukoti ant aukuro ryto...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2012-01-18 07:40:41
Eik, brolau, eik... O eilius - iš dūšios ir pamąstant
Beje, sakykim, suabejojau: ar tik tai ar tiktai
Anonimas
Sukurta: 2012-01-18 07:39:03
vat ima ir užgauna - vadinasi, geras...