Išeisiu šią naktį išgert žiburių
Iš gatvių ir aikščių vienintelio miesto.
Taip godžiai per tamsą šviesas aš geriu,
Nes miestas nurimęs, nes miestas neliestas

Krauju nudažytų languos atšvaitų,
Kai meldžias lig ašarų virpantys medžiai...
Tai miestas, kuriam gyveni tik tai tu –
Čia vartai rakinami, tiems, kurie geidžia

Sapnus paaukoti ant aukuro ryto
Ir tiems, kurie vakar savy nesulaiko...
.............................................................

Išeisiu, nes juk niekada nepaklydo
Šešėliai mieste iš sustingusio laiko.