Te negandos apgaubia tartum rūkas,
Bet mano širdyje liepsnos ugnis.
Gyvenimas man duotas, kad gyvenčiau
Ir kad nupūsčiau negandos rūkus.

Man nesvarbu, ką pasakys kiti,
Tegu ir rykštėm išplaka – neskauda.
Nes aš kenčiu tik tiek, kiek paukštis be sparnų,
O kas juos davė man, juk tas ir atėmė...