Žemės paukštis
Te negandos apgaubia tartum rūkas,
Bet mano širdyje liepsnos ugnis.
Gyvenimas man duotas, kad gyvenčiau
Ir kad nupūsčiau negandos rūkus.
Man nesvarbu, ką pasakys kiti,
Tegu ir rykštėm išplaka – neskauda.
Nes aš kenčiu tik tiek, kiek paukštis be sparnų,
O kas juos davė man, juk tas ir atėmė...