Netikėjau,
Kad miškas į kiemą ateis.
O dabar?
Negirdėkit!
Man nelengva kalbėt apie tai -
Ošia pušys jaunutės, bet liaunos,
Samanojasi žemė
Ir kala geniai.
Uogienojai išaugę,
Atrodo, uogyną įžels,
O paklydėliai čia jau grybauja.
Liūdnos akys.
Krūtinėje – irgi.
Ir nereikia, nenoriu tai slėpti -
Net vaikystė, atėjus prie kojų sustoja,
Glaudžiasi, kelia rankas, kad paimčiau.
Neregėkit!
Man pačiam negražus šitoks dėdė,
Kuris vaiko pakelti negali.
O mažyti dangaus vyturėli,
Miško žemė – ne tavo, ne tavo.
Krankia varnas ir kala geniai,
O užklydėliai cykiai grybauja...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-01-18 20:09:05
cykiai cykiai miškas atėjo
Vartotojas (-a): Vėjas
Sukurta: 2012-01-17 22:31:08
Man patinka, kad miškas ateina. Būtų baisu - jei nueitų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-17 20:02:15
Pelėda - miško ir gamtos žmogus. Tokius anksčiau vadindavo raganiais (teigiama prasme)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-01-17 18:18:37
O mažyti dangaus vyturėli,
Miško žemė – ne tavo, ne tavo.
Krankia varnas ir kala geniai,
O užklydėliai cykiai grybauja...
...Dzievulėliau, kaip čia tyra ir gražu...net kvapą užgniaužia...Žodžiai iš Širdies jaudinantys ir tikri...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-17 15:46:07
viskam savas laikas...ir miškas artėja...to nesustabdyti, deja