Pasibeldžiu.
Bet durys net neužrakintos —
Keistai atrodo grįžtančių namo keliai.
Sakykit, senos nuotraukos,
Seni daiktai
Ir atmintie išsekusi,
Ar verta
būtį, praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias erdves dairytis?
Žvangutis skambina — Kalėdos!
Dviese sudėjome prie Kūčių stalo,
O už visus kitus — bažnyčios gieda.
Tiek daug giesmių čia niekuomet nebuvo.
Ak, Dzieve, ak, Dzievuliau...
Sakyk ir tu —
Ar verta būtį,
praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias erdves dairytis?
Nors gieda gi,
Bažnyčios gieda
Ir skambina Kalėdos — aleliuja!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-26 14:36:08
Brūkšniukus suvienodinau :) prasmingas tekstas ir tikrai savitas stilius (dar nesušiurkštėjęs, kaip šiandieniniams kalbėjimams būdinga (mano nuomone)).
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-25 18:54:52
...tikrai nėra ko net dvejoti, labai širdingai surašėt...
Anonimas
Sukurta: 2011-12-25 10:27:40
Verta, Pranai, verta.
Su šventėm!