Pasibeldžiu.
Bet durys net neužrakintos —
Keistai atrodo grįžtančių namo keliai.
Sakykit, senos nuotraukos,
Seni daiktai
Ir atmintie išsekusi,
Ar verta būtį, praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias erdves dairytis?

Žvangutis skambina — Kalėdos!

Dviese  sudėjome prie Kūčių stalo,
O už visus kitus — bažnyčios gieda.  

Tiek daug giesmių čia niekuomet nebuvo.

Ak, Dzieve, ak, Dzievuliau...
Sakyk ir tu —
Ar verta būtį, praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias  erdves dairytis?

Nors gieda gi,
Bažnyčios gieda
Ir skambina  Kalėdos — aleliuja!