Santrauka:
mano broliukas tikras neklaužada
Mano broliukas tikras neklaužada
Nuolat skundžiasi ir tingi nėr pabaigos
Jo išdaigoms mama pyksta tėtis baras
Jam vis tiek tarsi negirdėtų laužos rąžos
Kai reikia į mokyklą kai ruošės tėtis
Barti bėga jis iš gatvės tai pykdo
Ir mane ir tėtį su mama jaunas jis broliukas
O išdaigos kaip... na jau gana tarė tėtis
Reik jį apgauti ir pabarti taip ir
Padarė pakvietė ir sako
– gausi čiulpinuką jei užsimerksi
tai padaręs jis galvojo gausiu čiulpinuką
bus man šventė bet vietoj to gavo eit į mokyklą
tuo ir baigėsi jo išdaigos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2012-01-13 22:44:42
Ramunė viską pasakė. Geriau bandyk rašyti prozą, nes kol kas dar neatrodo, jog suprastum, kas yra poezija. O tai juk sudėtingas dalykas :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-12 13:08:16
Oi, tas broliukas...Padykėlis...Visi maži berniukai tokie, paaugs- pasikeis.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-12-11 20:34:20
Manau, kad vaikams derėtų rašyti su skyryba, kol ją tikrai išmoks.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-11 18:09:37
aprašymas .O kas klaideles galėtų pataisyti? Ne vien rašybos, bet ir stiliaus?
Anonimas
Sukurta: 2011-12-11 17:58:34
Infantilus pasaulis, tėvų ir vaikų santykiai - savotiškai gražus dalykas...
Gal teksta reiktų labiau išgryninti, suteikti lengvesnę formą. Rimtas sunkiasvoris pavidalas kažkaip nesiderina su paviršutiniskomis proziškomis kasdienybės pasakaitėmis, atpasakotomis tarsi kasdiene kalba. Nežinau, man tai kaip eskizas, juodraštis. Sėkmės ;-)