Mano broliukas tikras neklaužada
Nuolat skundžiasi ir tingi nėr pabaigos
Jo išdaigoms mama pyksta tėtis baras
Jam vis tiek tarsi negirdėtų laužos rąžos
Kai reikia į mokyklą kai ruošės tėtis
Barti bėga jis iš gatvės tai pykdo
Ir mane ir tėtį su mama jaunas jis broliukas
O išdaigos kaip... na jau gana tarė tėtis
Reik jį apgauti ir pabarti taip ir
Padarė pakvietė ir sako
– gausi čiulpinuką jei užsimerksi
tai padaręs jis galvojo gausiu čiulpinuką
bus man šventė bet vietoj to gavo eit į mokyklą
tuo ir baigėsi jo išdaigos