Ir kol visi apgamiukai neišsirikiuos į vakarinę rikiuotę
oda neatsipalaiduos,
akių vokai nedengs svajonių visatos,
žvaigždės nenušvies spindinčios sapnų pievos.
Keli apgamiukai išdykaus ant tavo pilvo
ir mėgdžios mėnesienoje šokančią rasą.
Antklodei užklojus, išsigąs
slėpsis visąnakt tavo bamboje,
virpės, kutens blakstienėles krutindami...
Visus maliulius surinksi ant delno,
paguldysi lape, spindėti mėnesienos naktį...
Užmigsi,
tik bambą dar kutens...
O vaikams
sekdama pasakas sakysi,
kad tai neklaužados apgamiukai,
spindintys rasa,
miegantys lape,
bijantys tamsos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2012-01-13 22:43:00
Savita ir originalu. Geras ieškojimas, tik ne iki galo sudėliotas. Sėkmės :)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-13 13:34:23
pritariu Ramunei Vakarei. Apgamiukai skamba vaikiškai, iš tampymo už žandų ir visų tų "utiu tiu" serijos, pakeitus į tiesiog apgamus, skambėtų rimčiau ir įtikinamiau. Viską, be ko gali apseiti šis eilėraštis, patarčiau ištrinti, nes kabliukas yra, bet jis lyg ir pasimetęs daugybėj nereikalingų žodžių. Šiaip, neblogai.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-11 18:33:12
Puikiai.