Prieš nakties aušrą

Ir kol visi apgamiukai neišsirikiuos į vakarinę rikiuotę
oda neatsipalaiduos,
akių vokai nedengs svajonių visatos,
žvaigždės nenušvies spindinčios sapnų pievos.

Keli apgamiukai išdykaus ant tavo pilvo
ir mėgdžios mėnesienoje šokančią rasą.
Antklodei užklojus, išsigąs
slėpsis visąnakt tavo bamboje,
virpės, kutens blakstienėles krutindami...

Visus maliulius surinksi ant delno,
paguldysi lape, spindėti mėnesienos naktį...
Užmigsi,
tik bambą dar kutens...

O vaikams
sekdama pasakas sakysi,
kad tai neklaužados apgamiukai,

spindintys rasa,

miegantys lape,

bijantys tamsos...
Mėnulio sargas