Scenarijaus vingriuose (6)

Santrauka:
Katinas pasikėlė ant keturių, žengia kelis žingsnius ir, užšokęs ant automobilio priekio, vėl pritupia ir iš arti pro stiklą žiūri į pareigūnų veidus ir jų šunį, kuris nesuprantamai ramus.
SCENA VI

                          Dialogas kelionėje  automobiliu

POLICININKAS  Būčiau kunigas, šitą bobikę persikelčiau iš kapinių į kleboniją. Kur kas gyvesnė negu akims rodosi. Ir nespjauk – neperspjausi.    
KINELOGAS  Kaip sako, jeigu rodosi – reikia žegnotis. Tikriausiai taip ir padarei.
POLICININKAS  Tik dabar atsimenu, kad protokolas be jos parašo.
KINOLOGAS  Ką? Grįžtam?
POLICININKAS.  Ne, ne. Pasilikim laiko pagalvoti. Ne metai ar dveji, kai užsiimu paieškomis dingusių, tačiau tokios paieškos apie taip dingusį neteko turėti... Net atrodo, kad kažkas mus gudriai apmauti sumanė. Ir ko gero – taip, bet kažkoks jausmas priešinasi. O Vokietukas... Ar teko kada tokį vaizdą matyti? Lauki, kad rodys į nusikaltėlį, o jis apsikabina ir unkščia. Atsiprašinėja, ar kaip čia suprasti?
                            
                            Šuo sunerimsta, pradeda ungzti  

KINOLOGAS  Klausyk jo, gal tu suprasi. O aš tik tiek žinau, kad būčiau pirmas kandidatas išmokti šunų, na ir bendrai gyvūnų kalbą. Bet kur? Kažką nutuokiu iš Vokietuko elgesio, bet... tai tik tuščio puodo gramdymas.
                                
                           atsišlieja į sėdynės atlošą, saldžiai prisimerkia ar net užsimerkia

Ko taip pritilusi?
Baugu, kad metų neskaičiuoju?
Neįkvepiu į knygą ar nepasakau:
„Esi vienintelė man tu.“

Išties, vienintelė.
Ir niekas niekada
Į šitą žemę neįneš mirties.
Užkrito miškas, paukščiai uždengė sparnais –
Atrodo, kad nebuvo jos, nėra, nebus.
Bet atsikvėpus išgirsti,
Kaip aidas nuaidi į tolumas,
Apvaikščiodamas prieigas dangaus.

Kaip gera, Ašašai,
Girdėti tavo toliuose save –
Ir čia, prie balto akmenėlio pakely,
Ir ten, toli, iš kur atėjęs kažkada.

Girdėjau, kai lopšy
Motulė sūnų supo ---
Karalių nuostabios šalies.

Tegu pasauly mokiniai
Tavęs žemėlapyj kol kas nežino –
Pabūk dar šitokia, kur beesi,
Prigludus prie pavasario,
Kai iš sniegų atbėgę upės
Pagirdo šuliniais, o paukščiai,
Gūžtose sutūpę,
Slapukę peri,
Valstybę peri, Ašašai...

POLICININKAS. Tavo?
KINOLOGAS. Ne. Ir net nežinau kieno būtent. Bet tai mano pomėgis, hobbi- daugiau domėtis daiktais, reiškiniais, kurie nedideli, nežinomi, o pasimetę  jau nebesurandami.  Taip atsitiko ir su literatūra. Tie jos kūrėjai – gigantai, kurie visomis kalbomis enciklopedijose įrašyti, kurie išvaizdžiai pristato valstybes ir tautas mane  neypatingai domina. Palieku jų raštus neršti miniai, o pats pasiimu  kokį niekutį ir  bandau išgirsti žmogų labiau į save panašų. Žodžiu, žemės kurmį. Ko jis nori? Taip atsirado ir šitas. Netyčia net išmokau mintinai.  Labiausiai patinka paskutinės  eilutės. Girdi?

.............paukščiai,
Gūžtose sutūpę,
Slapukę peri,
Valstybę peri, Ašašai...
                  
                     staiga pamatęs kelyje pavojų

KINOLOGAS   Atsargiai!
POLICININKAS Katinas!.
            
             sucypia staigiai stabdomas automobilis. Vidurkelyje nenubaidytas ramiai
                    tupi juodas katinas.


Kaip gera, Ašašai,
Girdėti tavo toliuose save -
Ir čia, prie balto akmenėlio pakely,
Ir ten, toli, iš kur atėjus kažkada.

Betgi žiūrėk - jis ramus, kaip  kelmas. Netgi nekrusteli. Šventas Petrai, kur tu? Grįžk į savo vietą. Daryk tvarką, o tai... Tfiū! Tfiū! Tfiū! Išsigandau, kad net sarmata. Vargšai paukščiai. Kol tokie katinai vaikštinėja apie lizdus, nereik manyti, kad galėtų ką nors išperėti. Ir savęs neišsaugos.
        
             Katinas pasikėlė ant keturių, žengia kelis žingsnius ir, užšokęs ant
                   automobilio priekio, vėl pritūpia ir iš arti pro stiklą žiūri į pareigūnų veidus
                   ir jų šunį, kuris nesuprantamai ramus. Paskui užšoka ant kėbulo viršaus,
                   pereina  juo ir, nusileidęs žemyn ant kapoto, nušoka  ant plento.
  

KINOLOGAS.  Jis mus praleido, nepereidamas kelio... Juodas it derva.  Škac, mirtie.
POLICININKAS. Visada  škac... Beje, o „kinologas“ - nuo žodžių  „kinas, kinofikacija“?
KINOLOGAS. Ne. Nuo žodžio kinologija  Graikiškai „kyon“ – šuo. Pliusuok „ logos, sąvoka.“  Ir supranti, kad tai  mokslas apie šunis.
POLICININKAS  Ak, va kaip. Katės į tavo kompetenciją neįeina.
KINOLOGAS Ne, neįeina. Bet aišku-  šis katinas ar katė nepanoro mums pereiti kelio.
POLICININKAS  Brrrr! Atsimins man kaip Ašašai.
KINOLOGAS  Baik. Jaučiu, kad tai geros būtybės  vardas. Ir net labai.
POLICININKAS  Bet taip ir yra. Bent taip manau.
Pelėda

2011-10-31 06:58:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...