Pėdsakai yra... tik pėdsakai
Visą naktį smaugė vėją,
rankom plėšė juodą dangų,
kai iš baimės baltą kūną
lapais dangstėsi beržai.
Jis pasislėpė iš ryto
už užuolaidų prie lango –
pajutau jo rudą veidą
atsilupusiais dažais.
Ir mačiau, kaip gniaužias pirštai,
kai nuo medžių byra tinkas
ir per obuolio raudonį
sunkias ašarom vanduo.
----------------------------------
Lapų pėdos ant palangės...
Taip kasmet ir vėl nutinka –
jis pabėga lyg laukinis,
bet pažįstamas –
ruduo.
Maybe
2011-10-27 16:37:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-11-11 08:08:28
Patiko tie brūkšneliai, visi lygūs, vienodi..
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-11-04 20:04:43
kaip visada labai sklandžiai ir Maybiškai;)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-11-03 22:20:37
Ruduo ateina iš kairės? :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-10-27 20:39:45
Štai, kur yra tikroji poezija... :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-10-27 20:14:04
Taip, tiesiog gražu...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-10-27 19:35:44
Pritarsiu - gerb. Pelėdai :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-10-27 18:08:34
Vienu ypu. Gražu. Tiesiog gražu.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-10-27 16:53:13
Miela skaityti mielą Maybę. ypatingai, kai jau esi senokai skaitęs.