Geležiniam narve rudenio rytas – it girtas. Pridusus kaštonų alėja meta lapus.
Slenka minutės, voratinkliuos skylės. Neišlaikiusi krūvio, palinksta žolė.
Jau skrenda į paštą laiškai – žąsų išgirgsėti. Voros per dangų paukščių – malda.
Ant lapo, vienintelio medžio, ne pergamentas. Išsitiesė žodis ant žemės.
– Dėl ko?
-
Pailsėt.
Medis
2011-09-22 10:35:10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-24 18:12:24
rudenio > rudens
Klausimas - tikrai redaguotina vieta.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-09-23 22:29:35
Išbaigta sakiniu /Išsitiesė žodis ant žemės./
nieko nepasako, nei klausimas, nei atsakymas:))
Iškalbingas Rytas:))
Sėkmės!
Anonimas
Sukurta: 2011-09-22 22:00:10
Kas kartą vis labiau ir vis ryškiau Medelis virsta Ąžuolu
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-09-22 17:28:17
Puikiai sukurta nuotaika.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-09-22 17:14:06
Aš irgi pritariu Kleveliui. Bet turėti kad ir truputį kitokią nuomonę irgi gražu.
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-09-22 14:12:17
Pritariu žodis į žodį Klevui...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-22 13:33:29
Dėl ko? Nepatiko klausimo „sukalimas“...
Ypač tokiame mąsliame tekste.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-09-22 12:05:15
Gražūs Autoriaus monologai. Taiklūs atsakymai. Patiko šis stilius.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-22 11:58:17
pailsės...ir vėl atgims...gal skulptūroj ...panardina į apmąstymus