Geležiniam narve rudenio rytas – it girtas. Pridusus kaštonų alėja meta lapus.
Slenka minutės, voratinkliuos skylės. Neišlaikiusi krūvio, palinksta žolė.
Jau skrenda į paštą laiškai – žąsų išgirgsėti. Voros per dangų paukščių – malda.
Ant lapo, vienintelio medžio, ne pergamentas. Išsitiesė žodis ant žemės.
– Dėl ko?
-
Pailsėt.