Chemikas pypkorius

Aš nežinau kodėl? Už ką?
Mane visi vadina palaida.
Sakyki, kaip man apsiginti? Kaip?
Juk palaidų jau nesurinksi, ne,
Ir chemikui sparnų neužauginsi.

Taigi pypkorė aš esu garsi,
Ir chemiją „kak nada“ aš gebu,
Tik gaila, rankos mano būna visada geltonos,
Nuo chemijos, cigarų, tai gaunas gelsvos kvadratu.

Vaikai ant manęs „trydalioj“ ir rėkauj,
Kad aš kaip šeškas smirdžiu, o ir nesimaudau,
Bet man nė motais tos jų kalbos, ne,
Tik ausys skausta, pilvą pučia ir snarglys...

Manęs seniai nemoko fizikos ir geografijos,
Ir anglų, rusų, ir kitų kalbų,
Bet chemiją atminsiu aš per amžius,
Nes Bronius vyras jos, koks šelmis...

...

Negaliu kalbėt.
Gėlelė

2011-09-20 22:43:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): lietum

Sukurta: 2011-10-03 16:56:41

Va čia yra siaubas. Negražu, juolab tu esi mergina, o rašai tokius šlykščius dalykus. Nejau nematai ko nors gražaus? Susiimti reikėtų ir pagalvoti apie tai, ką publikuoji...

Anonimas

Sukurta: 2011-09-21 10:41:44

puikus egzempliorius į poezijos šiukšlių konteinerį...