Chemikas pypkorius
Aš nežinau kodėl? Už ką?
Mane visi vadina palaida.
Sakyki, kaip man apsiginti? Kaip?
Juk palaidų jau nesurinksi, ne,
Ir chemikui sparnų neužauginsi.
Taigi pypkorė aš esu garsi,
Ir chemiją „kak nada“ aš gebu,
Tik gaila, rankos mano būna visada geltonos,
Nuo chemijos, cigarų, tai gaunas gelsvos kvadratu.
Vaikai ant manęs „trydalioj“ ir rėkauj,
Kad aš kaip šeškas smirdžiu, o ir nesimaudau,
Bet man nė motais tos jų kalbos, ne,
Tik ausys skausta, pilvą pučia ir snarglys...
Manęs seniai nemoko fizikos ir geografijos,
Ir anglų, rusų, ir kitų kalbų,
Bet chemiją atminsiu aš per amžius,
Nes Bronius vyras jos, koks šelmis...
...
Negaliu kalbėt.