Kelios nemigos naktys
Ir šešėliais pavirtę krantai...
Ar tik mėlynos rašalo sagtys
Ant sienų? Išskydo seniai
Tie pilkieji gyvenimo poliai,
Nusinešę vaikystę namo.
Ar ne tu visą laiką kartojai,
Kad meilė sugrįš atgalios?
Supratau. Ir žodžių nereikia,
Nes matau ir jaučiu, dar liečiu –
Juk gyvenimas nieko nekeičia,
Tad einu pasitikt. Vėl einu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-10-03 16:28:54
O man pasirodė, kad darbas silpnas ir atmestinai parašytas, nedirbta su juo. "Rašalo sagtys" - kaip šitą suprasti? Jei jau naudoji metaforas, jos neturėtų kelti skaitytojui problemų. Pabaiga iš viso atrodo pritempta. Nieko naujo neperskaičiau, tik pakartojimus, tad savitumo tikrai stokoja. Dar ir rimas vietomis nuslydęs, neapgalvotas galbūt. Yra kur dirbti, tikrai yra, tad palinkėsiu sėkmės :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-08-30 00:38:05
„Supratau. Ir žodžių nereikia“.
Naktys. Mintys – ir tos kelyje.