Kelios nemigos naktys
Ir šešėliais pavirtę krantai...
Ar tik mėlynos rašalo sagtys
Ant sienų? Išskydo seniai

Tie pilkieji gyvenimo poliai,
Nusinešę vaikystę namo.
Ar ne tu visą laiką kartojai,
Kad meilė sugrįš atgalios?

Supratau. Ir žodžių nereikia,
Nes matau ir jaučiu, dar liečiu –
Juk gyvenimas nieko nekeičia,
Tad einu pasitikt. Vėl einu...