Žmogau, užmiršk, kas tu buvai, kuo tu tapai,
Prašau, tiesiog atgimk darkart iš naujo...
Ant lango tyliai kuždasi lietaus lašai,
Lyg ašaros, vėl trokštančios gyvenimo...
Per lietų nerk į upėm virtusias gatves
Ir šauk: kodėl gyvenimas tik vienas duotas?!
Bevertį tavo riksmą aidas nusineš
Ir nužudys po gęstančiais žibintais...
Ak, jausmas, kai į odą smelkiasi lietus,
Žvarbu, tačiau jauti, jog esi gyvas...
Fotoaparato blykstė, nuotraukos kažkur,
Tos popieriuj įstrigusios akimirkos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lengvas Vėjas
Sukurta: 2011-07-17 06:11:38
Ramunė Vakarė jau paminėjo kas iš tieų iškart krenta į akis. Sintaksė ir stilistika labai svarbūs momentai.Pataisius ,bus visai neblogai.Man patiko minčių kontrastai,bet..atsiribokite nuo stereotipų,nes būtent jie ir sunaikina visą įtaigą.Linkiu sėkmės.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-07-16 22:44:16
yra spragelių., bet nėra blogai
Anonimas
Sukurta: 2011-07-16 22:06:19
Ant lango tyliai kuždasi lietaus lašai,
Lyg ašaros vėl trokštančios gyvenimo...
Ši vieta -puiki.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-16 21:27:21
Vaizdas yra, bet tekstą reik valyti, tvarkyti.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-16 21:03:15
Manau, kad nereikia tų daugtaškių. O šiaip- gražu.:)