Žmogau, užmiršk, kas tu buvai, kuo tu tapai,
Prašau, tiesiog atgimk darkart iš naujo...
Ant lango tyliai kuždasi lietaus lašai,
Lyg ašaros, vėl trokštančios gyvenimo...

Per lietų nerk į upėm virtusias gatves
Ir šauk: kodėl gyvenimas tik vienas duotas?!
Bevertį tavo riksmą aidas nusineš
Ir nužudys po gęstančiais žibintais...

Ak, jausmas, kai į odą smelkiasi lietus,
Žvarbu, tačiau jauti, jog esi gyvas...
Fotoaparato blykstė, nuotraukos kažkur,
Tos popieriuj įstrigusios akimirkos...