Pavargusio ertmėj apsigyveno Niekas
Ir siela nejaučia savęs –
Išeina miškas, vėjas, upės...
Net ir laikas.
Ir - o atleiskit! - išeinu ir aš.
Bažnyčios, pražydėjusios it pienės,
Išsiskleidė į rūką – gerk, girtuokli, gerk!
Išbraidęs savyje tiek daug purvyno,
Surankiojęs iš šovinių kulkas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-16 20:58:02
svaru.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-07-16 17:00:46
gražūs palyginimai
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-07-16 13:32:04
Būsiu tas, kas dar neturi vardo,
kas pirmą oro gurkšnį,
pirmą dangaus mirksnį.
Po to lemtis, įdėjus rankon kardą,
įsakė eik, pririnkęs ilgesio,
tyloje išgerki taurę pilną.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-16 11:16:02
Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-16 10:36:12
Stipriai...taip širviškai. Tikras. Labai patiko.