Pavargusio ertmėj apsigyveno Niekas
Ir siela nejaučia savęs –
Išeina miškas, vėjas, upės...
Net ir laikas.
Ir - o atleiskit! - išeinu ir aš.
Bažnyčios, pražydėjusios it pienės,
Išsiskleidė į rūką – gerk, girtuokli, gerk!
Išbraidęs savyje tiek daug purvyno,
Surankiojęs iš šovinių kulkas.