Ką tik nutapė dangų paukštis.
Regiu betirpstantį mirksnį.
Prigludęs tampu erškėčiu,
Skęstančiu dovanotoje prabangoje,
Dar nesukrovusiu pumpuro,
Savyje žydinčiu liepsna,
Tylos krislu kalbančiajame,
Ženklu neprasiveržusiu atodūsiu –
Toks sparno mostas –
Be gėrio ir pikto,
Be triukšmo.
Estintis.
Ražas
2011-07-11 09:16:39
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-07-12 14:55:07
Man patiko, kaip ir Seneka, kurį žinau mažai, tik iš "Laiškai Lucilijui"
O "Akimirkos" prasmę taip pat šiandien gaiviai jaučiu.
Vos žmona išėjo iš namų, tai aš ŽYBT ir - į paduotuvę, kad kleboniška neišdžiūtų.
Būk, mielas brolau, kol Anykščiai bus! Ir, žinoma, Vilkmergė...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-11 18:25:42
...labai įdomus blyksnis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-07-11 10:30:23
Be gėrio ir pikto, / Be triukšmo. / Estintis. Vienis, gėris... meditacinė akimirka. Savitai ir labai gražiai tapoma vidinė mandala. tylos krislas lyg centras būtų. Patiko.