Ką tik nutapė dangų paukštis.
Regiu betirpstantį mirksnį.
Prigludęs tampu erškėčiu,
Skęstančiu dovanotoje prabangoje,
Dar nesukrovusiu  pumpuro,
Savyje žydinčiu liepsna,
Tylos krislu kalbančiajame,
Ženklu neprasiveržusiu atodūsiu –
Toks sparno mostas –
Be gėrio ir pikto,
Be triukšmo.
Estintis.